- sėmuo
- sėmuõ sm. (3a) K.Būg, NdŽ 1. L262 lino grūdas, sėkla: Iš sė́menio linas, iš lino valakna Skr. Mažųjų linų sėmuo y[ra] juo pripurpęs, didelį miltą tura Šts. ^ Koks sėmuõ, toks ir liemuo Skr. 2. CII351, Rtr, KŽ sėkla, grūdas: Visokio grūdo sėmuõ J. Nė visų mažiausio žirnio, sėmenio neimti, svetimo nerušioti brš. | prk.: Turime … dirvą širdies savo, gerai išdirbtą, sėmeniesp žodžio Dievo atnešt SE47. 3. N, Kos52, GK1939,110 sėja, sėmenija: Nuog šiol po visas dienas žemės nesiliaus sėmuo ir pjūmuo Ch1Moz8,22. Pakolei žemė stovės, sėmuo ir pjūmuo nepaliaus brš. Sėmens čėsas CII351. 4. vaisius, palikuonis: Tada jo brolis tur tą moteriškę užkurti ir broliui savam sėmenį (paraštėje vaisių) prikelti BBMr12,19. Numirė, nepaliko nė vieno sėmenio BBMr12,20. 5. sperma: Sėmens išbėgimas (poliucija) L520.
Dictionary of the Lithuanian Language.